Kai praėjusių metų pabaigoje „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas trimitavo apie prastą klubo finansinę situaciją ir prašė sirgalių „sumesti“ po šimtą litų,  geriausia dabartinė Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) komanda – Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“ patylomis atsisveikino su savo legionierėmis. Ne paslaptis, jog moterų krepšinio klubams Lietuvoje paremti atitenka kur kas kuklesnės piniginės sumos.

„SportIN.lt“ nusprendė panagrinėti dviejų LMKL žaidžiančių komandų – „Kibirkštis“ ir „Jaunieji talentai“ finansinę situaciją, klubams skiriamą paramą ir iš to išplaukiančias perspektyvas ateinantiems sezonams.

Nebekankins „gausiu ar negausiu“ klausimas  

Metai moterų krepšiniui ar bent vienai stipriausios lygos komandai prasidėjo teigiamais ženklais. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi  reformų, skirtų užtikrinti ilgalaikę finansinę paramą sporto komandoms. Pritarus naujai sporto klubų rėmimo ir finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkai, sostinės moterų krepšinio klubui „Kibirkštis“ įsipareigota kasmet (2013-2015 m.) skirti po 700 tūkst. litų. Trimetę paramą taip pat gaus Vilniaus „Lietuvos rytas“ (po 4 mln. litų) ir futbolo klubas „Žalgiris“ (po 3 mln. litų).

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Rito Vaigino, pasibaigus sezonui, klubams nebereikės sukti galvos dėl finansavimo ir jie iš karto galės ruoštis naujam sezonui, komplektuoti komandas, nes bus užtikrinti dėl paramos.

Vilniaus „Kibirkšties“ komandos komunikacijos vadovo Gedimino Žygelio teigimu, savivaldybės įsipareigojimas skirti trimetę paramą komandai yra itin reikšmingas. „Džiaugiamės tokiu Vilniaus miesto savivaldybės požiūriu. Turime garantijų ir galime tęsti savo veiklą“, – teigė jis.

Tačiau nė vienas klubas nėra apsaugotas nuo nenumatytų rūpesčių, kai gali pritrūkti lėšų. Taip praėjusiais metais nutiko ir „Lietuvos rytui“, ir „Kibirkščiai“. Anot R.Vaigino, vyrų krepšinio klubas tarpsezoniu gavo papildomą 250 tūkst. litų injekciją. O nesėkmingai susiklosčius Europos taurės burtams – „Kibirkštis“ pateko į grupę su komandomis, kurias pasiekti prireikė tolimų kelionių, – iš rezervo taip pat atseikėta papildomų lėšų.

Paklaustas, koks būtų savivaldybės sprendimas panašiai situacijai pasikartojus ir šiemet, R.Vaiginas teigė, jog klausimą dėl papildomos sumos skyrimo svarstytų, tačiau jokių garantijų nebūtų.

Klubai savo sąskaitas galėtų papildyti ir be papildomos valdininkų pagalbos – iš rėmėjų, sirgalių. Tačiau pastarieji kol kas tik nežymiai prisideda prie „Kibirkšties“ finansinės gerovės. Pažiūrėti dvejas namuose sužaistas Europos taurės „Kibirkšties“ rungtynes susirinko vidutiniškai vos po 350 komandos gerbėjų.

Pasak G.Žygelio, klubas iš sirgalių taip pat sulaukia pavienių 2 proc. pervedimų ir kitų asmeninių iniciatyvų. „Prieš šventes iš vieno komandos sirgaliaus sulaukėme asmeninės paramos. Nors tai daugiau buvo simbolinė parama, tačiau džiuginanti. Labai norėtume, kad ateityje savo dalį įneštų ir daugiau ekipos sirgalių“, – sakė G.Žygelis.

Jaunimo komandos direktorius: „Be mergaičių krepšinio, nebus ir moterų krepšinio“

Kitas LMKL žaidžiantis sostinės klubas „Jaunieji talentai“, kurios sudėtį sudaro 1995-1997 m. gimusios jaunosios krepšininkės, kol kas iš savivaldybės svarios finansinės paramos nesulaukia. Prie „Jaunųjų talento“ biudžeto labiausiai prisideda komandoje žaidžiančių merginų tėvai.

Anot komandos direktoriaus Algirdo Belicko, šiuo metu klubo atstovai su valdininkais veda derybas, tačiau jokio konkretaus nutarimo dėl finansavimo perspektyvų kol kas nėra. „Mes ruošiame Lietuvos jaunimo komandų žaidėjas. Taigi komandos finansavimas yra ne tik mūsų, bet ir savivaldybės, visos krepšinio federacijos reikalas. Sunku pasakyti, kokios sumos užtenka. Tačiau tikrai siekiame didesnės nei 24 ar 40 litų paramos“, – teigė A. Belickas.

A. Belicko nuomone, reikėtų iš esmės keisti krepšinio mokyklų finansavimo struktūrą. „Sporto mokyklų finansavimą kai kuriose savivaldybėse reguliuoja kultūros skyrius, kitose – sporto skyrius. Taigi finansavimas yra tarsi atskirtas nuo bendros sistemos“, – sakė jis.

Pasak A. Belicko, šiuo metu komandai lėšų pakanka tik nuvažiuoti į vietines Lietuvos čempionato rungtynes. „Be tarptautinių turnyrų niekas netobulės, ypač mergaičių krepšinyje, nes žaidžiančių Lietuvoje yra per mažai. O jeigu nebus mergaičių krepšinio, nebus ir moterų krepšinio“, – nuogąstavo A.Belickas.

Paklaustas dėl dabartinės komandos „Jaunieji talentai“ situacijos, R.Vaiginas teigė, jog savivaldybė pirmiausia remia klubus, kurių dalininkė yra pati. Tačiau jis patikino, jog griežtai nesilaikoma pozicijos remti tik šiuos klubus ir bus išklausyti ir kitų klubų pageidavimai.

„Mes esame pasirinkę prioritetus – moterų krepšinio komandą („Kibirkštį“ – Red past.), vyrų krepšinio komandą („Lietuvos rytą“) ir legendinį futbolo klubą „Žalgiris“. Tai yra trys pagrindinės kryptys, o be jų Vilniuje dar yra dešimt-dvylika kitų komandų. Tai ne tik krepšininkai, bet ir tinklininkai, riedulininkai, rankininkai. Jų finansavimo klausimas būtų svarstomas atskirai, jų pačių prašymu. Negalime pažadėti, jog remsime visus. Žinoma, jiems galbūt akis bado tai, jog vieni klubai gauna milijonus, o kiti negauna nieko. Tačiau savivaldybė negali visų remti, o jeigu savivaldybė tuos milijonus išdalins mažesnėmis sumomis, tai mes tada niekada neturėsim aukšto lygio komandų“, – pažymėjo savivaldybės atstovas.

Kalba skaičiai

200 litų. Tokią sumą už kiekvieną žaidėją reikėjo sumokėti praverti stipriausios LMKL lygos duris norėjusiam klubui 2012 m. 200 litų žaidėjo licencijos mokestis buvo taikomas iki ketvirtojo rato. Po ketvirtojo rato įregistruoti naują krepšininkę kainuoja 500 litų. Lietuvos pilietybę turinčioms žaidėjoms iki 19 metų licencijos mokestis netaikomas.

200 eurų. Baltijos moterų krepšinio lygoje (BMKL) žaidėjų registracijos sumos – kur kas didesnės. Už pirmąją klubo atstovaujamos šalies pilietybę turinčią krepšininkę reikėjo sumokėti 200 eurų. Už kiekvieną naujai įregistruotą krepšininkę suma proporcingai didėja 100 eurų. Pirmosios legionierės licencija kainavo 300 eurų, antros – 400 eurų ir t.t. Kovas BMKL Elito grupėje Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“ pradės vasario mėnesį.

20 proc. Tiek skyrėsi Europos klubuose rungtyniavusių krepšininkų ir krepšininkių atlyginimai 2011 m. Moterys uždirbo mažiau. 2011 m. Europos krepšinio profsąjungų asociacija, apklaususi 576 profesionalius Europos krepšininkus bei krepšininkes, atliko pirmąjį krepšinio žaidėjų darbo sąlygų tyrimą. Tyrimo duomenimis, nesutapo žaidėjų atlyginimai pagal lytį. 60 proc. (20 proc. daugiau nei vyrų) krepšininkių gavo iki 30 tūkst. eurų metinį atlyginimą. Rezultatai lyties pagrindu išsiskyrė ir kitose srityse: 11 proc. vyrų ir 30 proc. moterų žaidė neturėdami kontraktų. Net 78 proc. respondentų krepšininkų turėjo juos atstovaujančius agentus, tuo tarpu moterų turėjusių agentą buvo 54 proc.

Informacija: Indrė Leonavičiūtė, Sportin.lt