Lietuvos krepšinio garbę Eurolygoje gina ne vien Vilniaus „Lietuvos rytas“ ar Kauno „Žalgiris“. Analogiškame moterų turnyre artėjantį trečiadienį startuosianti Vilniaus „Kibirkštis“ pasiryžusi nebūti pastumdėle ir kautis su garsiausiomis Senojo žemyno komandomis. Naujienų portalas Alfa.lt nusprendė pasižvalgyti po geriausios Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) komandos kiemą ir sužinoti puoselėjamas viltis tarptautiniuose ir vietiniuose frontuose.

We take a look at the EuroLeague Women prospects of the Lithuanian champions Kibirkstis-Vici Vilnius who make the step up from EuroCup Women. Last Season: In a shortened three-team EuroCup Women group where every team finished with a 2-2 record, they were agonisingly edged out during the Qualification Round in a three-way tie with Antakya Belediyesi and MBK Ruzomberok.

„Kibirkšties“ ir Lietuvos rinktinės gynėja Greta Šniokaitė Eurolygoje daug pergalių pasiekti nesitiki, tačiau vyriausioji komandos trenerė ir 1997-ųjų Europos čempionė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė įsitikinusi – jų tikrai bus. Savo ruoštu klubo direktorius Rosvaldas Gorbačiovas komandą palaikysiantiems žiūrovams žada puokštę malonių staigmenų.

Ateities Lietuvos projektas

Pernai komanda nesugebėjo patekti į antrąjį Europos taurės etapą, tačiau vėliau nuspręsta pasirinkti dar stipresnį turnyrą. Ar nerizikuojate triuškinančiais pralaimėjimais? – paklausėme Gretos, Jurgitos ir Rosvaldo.

G. Šniokaitė: galbūt klubo vadovai kiek ir paskubėjo su sprendimu drąsiai žengti į Eurolygą. Manau, Europos taurėje būtume pasiekę neblogų rezultatų. Tačiau rungtyniauti Eurolygoje tikrai nebijome. Komandos sudėtis gana jauna, tačiau turime kelias patyrusias žaidėjas, kurios daugelį sezonų žaidžia aukščiausiu lygiu. Jų patirtis padės nugalėti jaudulį. Mūsų tikslas – garbingai kovoti visas rungtynes, nepasiduoti, o svarbiausia – tobulėti ir pasisemti patirties.

J. Štreimikytė-Virbickienė: tikrai neiname laimėti Eurolygos. Nei biudžetu, nei sudėtimi neprilygstame didžiosioms komandoms. Klube rungtyniauja pagrindinis rinktinės branduolys, o jos rezultatais šiemet nedžiugino. Žaidžiant Lietuvos čempionate merginos tikrai netobulės. Pirmajame Europos taurės etape galėjome sužaisti 6 mačus, o Eurolygoje esame garantuotos dėl 10 pačio aukščiausio lygio rungtynių. Taip būsime priverstos tobulėti. Žinome kas mūsų laukia, esame nusiteikę kovingai ir nesiruošiame nė vienos pergalės atiduoti be kovos. Aplinkui pesimistinių nuotaikų labai daug, tačiau norime sulaukti palaikymo. Gerbiu krepšininkes, kad laukiančius iššūkius jos priima drąsiai.

R. Gorbačiovas: mūsų pirminiuose planuose to nebuvo. Užpildėme paraišką dalyvauti Europos taurėje, tačiau iš Eurolygos gavome vardinį kvietimą. Po pokalbių su akcininkais, Vilniaus miesto savivaldybe ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) nusprendėme, kad turime pasinaudoti šiuo šansu. Tai svarbu ne tik klubui, tačiau ir rinktinei. Matome, kad moterų krepšinio lygis tikrai nėra tokiame lygyje, kokiame norėtume jį matyti. Vykstant kartų kaitai labai svarbu, kad jaunos žaidėjos turėtų galimybę žaisti aukščiausiu lygiu. Su LKF sutarėme, kad tai galime vadinti Lietuvos ateities projektu.

Tam tikra prasme tai yra auka. Mūsų pečius užgulė finansinė našta. Žinome, kad „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ išgyvena ne geriausius laikus , ką jau kalbėti apie moterų krepšinį. Tai toli gražu nebus magistralė, tai bus akmenimis grįstas kelias. Tačiau esame pasiryžę juo eiti.

Stereotipai – liūdina

Ar jau pradėjote analizuoti pirmąsias varžoves – Pulkovicės CCC? Kokia tai komanda ir ką akcentuosite labiausiai?

J. Štreimikytė-Virbickienė: tai yra Lenkijos čempionės, kurios pernai debiutavo Eurolygoje ir iškart sugebėjo patekti tarp 8 stipriausių turnyro komandų. Tai kalba apie stiprų žaidėjų charakterį. Šiame sezone neliko kelių svarbių žaidėjų, ekipa turi naują strategą. Kiek žinau, šiuo metu lenkų klubas turi nemažai traumuotų žaidėjų. CCC yra mobili, greitą krepšinį mėgstanti komanda. Žaidėjos kamuoliu dalinasi pavydėtinai, tačiau tai tikrai nėra komanda, kuri galėtų lygintis su Salamankos „Perfumerias Avenida“ ar Stambulo „Galasataray“.

Visiškai nesibaiminu, kad žaidėjos sulūš psichologiškai. Geriausias savo rungtynes praėjusiame sezone sužaidėme būtent svečių arenose. Tarkime, Turkijoje žiūrovai tikrai nebuvo draugiški, matėme įžeidžiančių plakatų. Nežinau kuo tai paaiškinti, tačiau krepšininkės sugebėjo mobilizuotis ir visas aplinkybes palikti už nugaros. Daugiau psichologinių problemų merginoms sukėlė rungtynės Vilniuje.

Kiek turite iškovoti pergalių, kad sezoną Eurolygoje galėtumėte pavadinti sėkmingu?

G. Šniokaitė: jis bus sėkmingas tada, jeigu kiekviena iš mūsų įvykdys konkrečias užduotis keliamas aikštelėje ir kovos iki galo. Daug pergalių nesitikiu, nes žaisime prieš geriausias kitų šalių komandas, kurios Eurolygoje turi daug patirties, o mes esame tik naujokės.

J. Štreimikytė-Virbickienė: negaliu pasakyti konkrečiai, tačiau iškovoti pergalių tikrai turėtume. Kažkada niekas netikėjo Vilniaus „ Lietuvos telekomu“, o šis nužingsniavo iki Eurolygos finalinio ketverto. Mums reikalingas savų žiūrovų palaikymas. Dauguma apie moterų krepšinį turi išankstinę neigiamą nuomonę, nors nėra nė karto apsilankę rungtynėse. Jie net neįsivaizduoja, jog ir moterų krepšinis gali būti paties aukščiausio lygio.

Kviečiu apsilankyti bent keliuose mačuose, o išvadas daryti po jų. Prisikviesti lietuvius sudėtinga. Eidami į areną jie nežino ko nori. Gyvenime jie turi daug bėdų, todėl nori pasikrauti teigiamų emocijų. Manau, mes jų galime suteikti. Žaidžiau komandoje, į kurios namų rungtynes, nepaisant rezultatų, visuomet susirinkdavo 3 000–4 000 tūkstančiai žiūrovų.

Laukia aukštaūgių prabudimo

Komandos Achilo kulnas – priekinė linija ir gynyba. Tiesa, kad komanda pernelyg priklausoma nuo tritaškių? Ar aukštaūgės galėtų ekipoje atlikti svarbesnį vaidmenį?

G. Šniokaitė: jei visus keturis kėlinius kibiai ginsimės, žaisim protingai ir pataikysime savo metimus – viskas turėtų būti gerai. Gynėjų indėlis yra svarbus, tačiau mums būtina didesnė aukštaūgių pagalba.

J. Štreimikytė-Virbickienė: iš priekinės linijos tikrai norėčiau žymiai daugiau. Gynėjos maitina aukštaūges kamuoliais, tačiau pramestų metimų iš po krepšio kol kas yra daugiau nei įmestų. Tai neramina labiausiai. Privalome tai pasikeisti, be aktyvių „centrų“ bus labai sunku. Esame metikių komanda, jeigu krenta – užauga sparnai, galime padaryti bet ką. Jeigu to padaryti nepavyksta, taškų tenka ieškoti ilgesniu keliu. Beje, tas pats pasakytina ir apie „Lietuvos ryto“ žaidimą.

Ar esate patenkinti legionierių žaidimu?

J. Štreimikytė-Virbickienė: Ievos Krastinos žaidimas mane įtikina. Sprendimas pasikviesti gynėją iš Latvijos tikrai teisingas – ji mėgsta kietą kontaktinį krepšinį, turi gerus fizinius duomenis, yra agresyvi gynyboje. Taip pat žaidžia protingai ir į komandą įsiliejo labai greitai. Su amerikietėmis Hollie Mershon ir Sofija Aleksandarvicius situacija sudėtingesnė. Jos legionierės karjeras pradėjo tik šiemet ir tai jaučiasi. Reikia bent 2–3 mėnesių, kol pradės rodyti tai, ką moka. Naujokės dar daug ko nesupranta, tačiau stengiasi, komandos draugės joms padeda. Amerikietės žais žymiai geriau, esu tuo tikra.

R. Gorbačiovas: lietuviškų šaknų turinti S. Aleksandravicius nori žaisti Lietuvos rinktinėje. Kas žino, galbūt tai įvyks jau po šio sezono. I. Krastina žaidė Latvijos rinktinėje ir tinkamai įsipaišė komandinį braižą. To paties tikimės ir iš perspektyvios gynėjos H. Mershon. Europos čempionate matėme, kad daugelis žaidėjų susiduria su jauduliu, jos grūdinasi tik tada, kai yra sunku. Nežinau, ar kitąmet turėsime šansą dalyvauti Eurolygoje.

Karalienių spragos ir vietinio fronto realybė

Kaip vertinate jaunųjų lietuvių progresą?

J. Štreimikytė-Virbickienė: iš jaunų žaidėjų visada norisi daugiau. Jos tikrai eina į priekį. Europos taurės varžybos joms davė labai daug. Žaisdamos LMKL jos galėjo įsivaizduoti, kad yra karalienės, tačiau tarptautinėje arenoje puikiai pamatė savo spragas. Neišvengiame jaunam žmogui būdingo bangavimo, trūksta stabilumo. Tačiau to išmokstama tik su laiku. Jeigu merginos dirbs sunkiai, sezono pabaigoje jos bus žymiai geresnės krepšininkės.

Praėjusiame sezone buvo pastebimas paradoksas – svečių arenose žaisdavote solidžiau nei namuose. Kuo tai paaiškinti?

G. Šniokaitė: neįsivaizduoju. Tikrai nežinau (šypsojosi – aut. past.). Galbūt žaisdamos svečiuose daugiau atsipalaidavome, nejautėme tam tikros įtampos.

Lietuvoje konkurentų kol kas neturite. Ar bendras LMKL lygis kyla? Kaip motyvuojate save žinodamos, kad vis vien laimėsite 30-40 taškų skirtumu?

G. Šniokaitė: nemanau, kad LMKL lygis kyla. Kasmet ateina vis daugiau jaunų žaidėjų, o geriausios išvažiuoja į užsienį. Beje, komandų biudžetai taip pat nėra tokie dideli, kad galėtų įsigyti legionierių. Trenerė liepia gerbti visus varžovus, priverčia susikaupti prieš kiekvieną mačą bei parodyti viską, ką mokame nepaisant prieš ką žaidžiame. Žinoma, būtų įdomiau, jei komandų pajėgumas būtų panašus, tačiau yra kaip yra.

J. Štreimikytė-Virbickienė: šį sezoną įvyko tam tikras jėgų persiskirstymas. Pagrindinė mūsų varžovė kovoje dėl aukso turėtų būti Marijampolės „Sūduvos“ ekipa (vakar vilnietės Marijampolės ekipą įveikė tik po atkaklios kovos – 62:60, – aut. pastaba). Stengtis riekia kasdien. Mano merginoms kartais atrodo, jog gerai sužaidus vienas rungtynes kitos sėkmingai susiklostys savaime. Tačiau taip nebūna. Turime kasdien dirbti. Negalime galvoti, kad kaip besužaistume, taip bus gerai. Jeigu tik neįvertinsime varžovės – paslysime. Lietuvoje varžovės su mumis rungtyniauja žymiai labiau užsidegusios ir demonstruoja aukštesnę žaidimo kokybę, nes trokšta laimėti prieš čempiones. Tobulėji tik žaisdamas prieš stipresnius, jie tave priverčia pasitempti. Toks pats likimas mūsų laukia Eurolygoje. Pažaidus aukščiausio lygio krepšinį, grįžti atgal nesinori.

Lietuvoje galime turėti 5–6 apylyges komandas, tačiau kas iš to, jeigu nė viena iš jų negalės konkuruoti Europoje? LMKL nėra labai silpna, tačiau trūksta aukšto meistriškumo krepšininkių, į kurias galėtų orientuotis jaunosios. Jeigu komandoje yra 1–2 nusipelniusios krepšininkės, jos moko komandos drauges ir nevengia pakelti balso. Tai verčia jas tobulėti greičiau.

Ar esate numatę įvairių akcijų, kurios pritrauktų žmones į areną?

R. Gorbačiovas: tai yra didžiulis galvos skausmas. Praėjusiame sezone susidomėjimas buvo jaučiamas Europos taurės varžybose. Šiemet stengsimės, kad kiekvienas žiūrovas atėjęs palaikyti „Kibirkšties“ pamatytų ne tik atkaklią ir patrauklią merginų kovą, tačiau ir pasisemtų pozityvių emocijų už aikštelės ribų. Bilieto pirkimas yra ne tik moralinis, bet ir finansinis komandos palaikymas. Jų kainos tikrai nesikandžioja (5–10 Lt). Kviečiu ateiti ir palaikyti mūsų lietuvaites. Kaip žinome, moterims dėmesio niekada nebūna per daug (šypsosi – aut. past.).

Teksto autorystė: Balys Šmigelskas/ALFA.lt

Significant Summer Departures: American duo Tertrina Daniels and Celeste Trahan, along with Lithuanian national team vet Kristina Vengryte.

Roster Review: With an overwhelming Lithuanian flavour, it is perhaps surprising that only Mante Kvederaviciute represented the Lithuanian national team at EuroBasket Women. Indeed the guard was actually one of the top performers and shot the ball brilliantly. She will be joined by veteran Rima Valentiene, who has seen plenty of national team action down the years and will be a rock for the team. Latvian shooter Ieva Krastina got to tread the hardwood in France with her own nation and she should add a new dimension to the team, whilst Greta Sniokaite will be looking to push on in her own development. The driving force is likely to be Drexel graduate Hollie Mershon, who comes with a strong reputation and will be hoping to make a successful transition into the pro-game.  Sofija Aleksandravicius also comes out of the NCAA, having played for Davidson and will operate in the paint. She will look to press the likes of Lina Pikciute and Vita Kuktiene for court time. The latter averaged double-digits two years ago in EuroLeague Women with VICI Aistes and so will be one of the leaders for sure. The legendary Jurgita Streimikyte-Virbickiene will hold the coaching reins after switching roles with former head coach and now assistant Tadas Stankevicius.

Headline Stealer: Hollie Mershon had a college career which soared and eventually reached a glorious pinnacle, winning a Championship with Drexel during her senior year. Her game and numbers have all incrementally improved in the last four years and her combined scoring ability and fantastic versatility means she is a really important player. An adjustment period is inevitable, but  if she settles, she could really come alive and make a big noise.

Sliding Onto The Radar: Greta Sniokaite averaged double-figures during qualification for EuroBasket Women 2013, less than 18 months ago – albeit having played only a couple of games. She could be the one player to re-emerge if she gets the opportunity and could make up for the disappointment of not making the roster for Final Round in France.  She has a good basketball IQ, can get to the line on a regular basis, but now needs to do the business at this level.

Scanning The Schedule: Group C presents a reasonable chance of claiming some memorable scalps and at least the newcomers are not hindered by any mean streak of road trips for example. They will face Perfumerias Avenida, ZVVZ USK Prague, CCC Polkowice, WBC Novi Zagreb, Sparta&K M.R. Vidnoje and Galatasaray odeabank.

‘Twittertastic’: The nicely named @hollieRancher along with fellow new arrival @krastina_ieva and also @Pikce.

In Just Ten Words: Difficult task ahead, but chemistry and hard work means hope.

Information: FIBA EUROPE