Algirdas Paulauskas grįžo į mūsų šalies Moterų krepšinio lygą ir į Vilniaus „Kibirkštį“. Kalbėdamas apie Lietuvos čempionatą ir moterų krepšinio situaciją šalyje, strategas nedžiūgavo. 59-erių specialistas palyginimui vis prisimindavo šlovinguosius Vilniaus „Lietuvos Telekomo“ laikus. Ar moterų krepšinis Lietuvoje gali būti išgelbėtas? Taip. Tačiau, pasak A.Paulausko, tik vilties ir gerų norų čia neužteks.
Vilniaus klubas pirmadienį paskelbė, kad nuo sezono pradžios vyriausiojo trenerio pareigas užėmusį Valdą Gecevičių keičia A.Paulauskas. Jis prie „Kibirkšties“ vairo stojo antrą kartą. 2015 m. sostinėje A.Paulauskas pakeitė Jurgitą Štreimikytę-Virbickienę.
2016-2018 m. A.Paulauskas dirbo Torunės „Energa“ klube. Ši ekipa dvejus metus iš eilės pasiekė Lenkijos pirmenybių ketvirtfinalį. Nors treneris su klubu dar turėjo ketverių metų kontraktą, tačiau „Energa“ susirado naują strategą. A.Paulauskas 2003-2013 m. su pertraukomis vadovavo Lietuvos moterų krepšinio rinktinei, o su Vilniaus „Lietuvos Telekomu“ 2005-2006 m. dukart dalyvavo Eurolygos finalo ketverto turnyre.
V.Gecevičiui su „Kibirkštimi“ nesėkmingai susiklostė 2019 m. startas. Vilniaus klubas sausio ir vasario mėnesiais iškovojo 4 pergales ir patyrė 6 nesėkmes, įskaitant ir Karalienės taurės finalą, kuriame titulą iškovojo Kauno „Aisčių-LSMU“ komanda. Sostinės ekipa baigė pasirodymą Europos moterų krepšinio lygoje (EWBL), o jungtiniame Lietuvos, Latvijos ir Estijos čempionate susikomplikavo savo padėtį.
Šiandien „Kibirkštis“ Baltijos šalių čempionato rungtynėse savo žiūrovų akivaizdoje priims Talino „Ulikool“ (Estija) ekipą. Kitose šių pirmenybių rungtynėse Klaipėdos „Fortūna“ namie 69:53 nugalėjo „Šiaulių-Universitetą“, o „Aistės-LSMU“ svečiuose 78:67 pranoko Ukmergės „Vilkmergę“.
– Ar ilgai Vilniaus klubui teko jus įkalbinėti, kad perimtumėte vyriausiojo trenerio vairą? – „Vakaro žinios“ paklausė Algirdo Paulausko.
– Kai sulaukiau pasiūlymo treniruoti „Kibirkštį“, pasakiau, kad esu nieko prieš. Tačiau taip pat klubui pasakiau, jog jie gerai pagalvotų, ar tikrai yra būtinybė, ar tikrai reikia. Ir viskas. Taigi galiausiai ir priėmiau pasiūlymą.
– Paskutinė jūsų karjeros stotelė buvo Lenkijoje. Ar sekėte Lietuvos moterų krepšinio situaciją?
– Visada sekiau ir domėjausi čempionatais tų šalių, kuriose esu dirbęs. Taigi sekiau ir Lietuvos, ir Lenkijos, ir Rusijos moterų krepšinio pirmenybes. Mūsų šalies moterų krepšinio situaciją žinojau. Iš tiesų pastaruoju metu buvau Lietuvoje, taigi net keletą rungtynių buvau aplankęs.
– Kaip manote, kas lėmė, kad „Kibirkščiai“ taip nesėkmingai susiklostė naujų metų pradžia?
– Sezono pradžia „Kibirkščiai“ buvo sėkminga, tik vėliau merginos pradėjo pralošinėti. Manau, priežasčių gali būti kelios. Pavyzdžiui, yra traumuotų žaidėjų, kitos dar jaunos. Nors sunku išskirti kažkokias konkrečias priežastis. Iš tiesų pats dabar analizuoju, stebiu ir ieškau, kas čia nutiko. Bandysiu tvarkyti situaciją. To reikia. Lyginant su 2015 m., kai dirbau „Kibirkštyje“, komanda yra pasikeitusi, atjaunėjusi. Iš anų laikų yra tik pora žaidėjų. Tačiau ir tada vyko šiokia tokia suirutė, komanda buvo ieškojimų kelyje.
– Kokius tikslus jums kelia klubas?
– Klubas niekada nekelia žemų tikslų. Visada yra vienas tikslas – nugalėti. Sau keliu tą patį tikslą, juk esu komandos narys.
– Šiame sezone mūsų šalies Moterų krepšinio lyga pasikeitusi – liko penkios komandos, yra du divizionai, taip pat vyksta ir Baltijos šalių čempionatas. Kaip vertinate tokias permainas?
– Kažkada Lietuvos moterų krepšinio lygoje buvo aštuonios komandos. Tiek jų reikėtų ir šiuo metu. Dabar keturios tarpusavyje konkuruoja normaliai, gali bet kuri komanda laimėti. Tiesa, Klaipėdos ekipa yra susilpnėjusi, ne tokia, kokia buvo prieš 3-4 metus. Tačiau bet kuriuo atveju ji gali bet kam kibti į atlapus. Šiaulių klubui kol kas nesiseka, ši komanda visas rungtynes pralošia. Apie Baltijos šalių čempionatą yra sunku kalbėti, nes, pavyzdžiui, Estijos ekipos visai nemačiau. O Rygos TTT (Latvija) yra keliomis galvomis aukštesnė ir geresnė komanda už kitas. Tai ji rodo ir moterų krepšinio Eurolygoje. TTT yra visai kito lygio komanda. Tačiau gerai, kad ji yra, reikia žaisti su stipriomis varžovėmis. Žinoma, ir mums patiems reikia siekti, kad būtų ir pas mus tokios stiprios komandos kaip kažkada buvo. Kažkada turėjome Vilniaus „Lietuvos Telekomą“. Ši ekipa buvo neįveikiama.
– Ar įmanoma susigrąžinti tokius laikus?
– Žinoma, kad kažkaip galima grįžti prie tų laikų. Pirmiausia reikia surasti rėmėjus. Taip pat reikia turėti bent vieną tokią stiprią lygoje komandą kaip Rygos TTT. Rygoje yra geros keturios krepšinio mokyklos, taip pat tokių mokyklų yra ir kituose Latvijos miestuose. Ten yra geri mergaičių krepšinio ruošimo centrai, ko, galima sakyti, pas mus nėra. Žinoma, jie buvo, bet jų nebėra. Juk, pavyzdžiui, prieš kelerius metus Lietuvoje buvo Vilniaus komanda „Jaunieji talentai“. Moterų krepšinio lygoje jų dabar nėra. Ta jaunimo komanda pirmaisiais metais LMKL nieko daug nepasiekė, tačiau vėliau ji pradėjo žaisti vis geriau. Šiandien tos krepšininkės rungtyniauja skirtingose lygose. Taigi nereikia per daug ieškoti pavyzdžių, reikia atstatyti tai, kas buvo pastatyta. Tikėtis, kad grįš tokie laikai, neužtenka. Reikia ir darbo, ir sistemos, ir palaikymo. Moterų krepšiniui trūksta dėmesio.
– Daug metų dirbote ir su Lietuvos moterų rinktine. Jai pastaruoju metu taip pat nesiseka. Kokius gelbėjimosi būdus pasiūlytumėte nacionalinei komandai?
– Šiandien rinktinė turi 10-12 stiprių žaidėjų Galbūt komandai tiesiog pritrūko sėkmės. Būtų didelis pliusas, jeigu visos tos krepšininkės kartu žaistų vienoje Lietuvos komandoje. Seniau taip buvo „Lietuvos Telekome“. Komanda buvo Lietuvos rinktinės bazė. Visos žaidė viename klube. Nebuvo problemų, kad rinktinė nepatektų į Europos čempionatą. O dabar jau antrą sezoną ten nežaidžiame. Tai yra nuostolis, nes tikrai turime gerų žaidėjų. Tiesiog jas reikia suburti, kad kartu žaistų, treniruotųsi. Tam reikia rėmėjų, kurie sukurtų vieną gerą klubą, o šalia augtų jaunimas, pamaina.
Informacija: Aistė Labinaitė, respublika.lt