Viskas, ką galima papasakoti apie tas šalis, skambėtų maždaug taip: skrendam į Kroatiją – ten smagu, nes tame viešbutyje greitas internetas; skrendam į Turkiją – dar smagiau, nes ten tame viešbutyje labai skanus maistas… Praha – autobusas ten važiuoja pro labai gražias gatves nuo to viešbučio, kur visada gyvename, iki salės. Viskas, ką matome kelionėse yra oro uostas, viešbutis ir salė.
Dar kartais kokia artima parduotuvėlė, kurią susirandame, jei per pietus neprisivogiam pilnų kišenių desertų.
Eilinė kelionė į Eurolygos rungtynes dažniausiai būna tokia: kaip specialiai, visi skrydžiai turi būti tą valandą, kai sunkiausia keltis – 6 ryto. Check in eilėje kas nors pamato, kad neturi paso… Paskutinė laimingoji buvo Hollie. Mes ramiai sau laukėme įlaipinimo, kol ji bandė parlėkti iki namų pasiimti paso, kad suspėtų į skrydį. Tąkart pasisekė, į lėktuvą susėdo visa komanda.
Aprangą bei sportinius batelius visada vežamės rankiniame bagaže, jeigu netyčia pasimestų lagaminai. O taip tikrai būna, bene paskutinį kartą pasisekė Kuktienei. Atskridus į Zagrebą, paaiškėjo, kad jos bagažas liko Vienoje.
Iš pradžių Vita baisiai nuliūdo, bet kai gavo oro linijų skiriamą rinkinelį asmenims, kurių bagažas buvo pamestas, tai negalėjo atsidžiaugti savo naujais kremų, muilų, pastos mėginukais, savo naujais baltais marškinėliais ir nauju nemokamu dantų šepetuku.
Nebereikėjo daugiau nieko, pamiršo visus lagaminus ir džiaugėsi savo nemokamais daikčiukais.
Atskridus, iš oro uosto beveik visada važiuojame tiesiai į salę. Ten prasideda naujos istorijos. Kas nors pamato, jog įsidėjo ne tą aprangą. Pastarąjį kartą taip nutiko… vėlgi Vitai. Seniukas įsidėjo Lietuvos lygos aprangos šortus…
Gerai, kad treneriai Martas su Tadu vaikystėje daug spalvinimo knygelių spalvojo, tai išgelbėjo Vitą, su markeriais nuspalvindami jos šortus ir paversdami tinkamais Eurolygoje.
Rungtynės praeina be didesnių bajerių, na, nebent laimime… Kelionė atgal dažniausiai prasideda kitą rytą, kuo anksčiau, nes mums labai patinka anksti keltis… Paskutinijį kartą skrendant namo, Vienoje mus įsodino į lėktuvą skridusį ne į Vilnių, o į Oslą, dėl to, į Vilnių grįžome ne prieš pietus, o vakare. Dėl vėlavusių skrydžių nebegalėjome vakare daryti treniruotės, dėl to visos labai nuliūdo. Aha, tikrai…
Informacija: Eglė Šniokaitė, žurnalas SportIN