Aukščiausia Lietuvos krepšininkė 204 cm ūgio Kristina Alminaitė drabužių nesunkiai randa Lietuvoje, bet avalynę jai dažniausiai tenka siųstis iš užsienio Sostinės „Kibirkšties-VIČI-IKI” komandos vienos lyderių 22 metų Kristinos Alminaitės karjera lyg švytuoklė suposi tarp dviejų didžiausių šalies miestų – Kauno ir Vilniaus. 

Savo karjerą ji pradėjo 2008 m. Kauno „Laisvės“ komandoje, o po metų mergina buvo pakviesta prisijungti prie daugkartinės Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionės Vilniaus TEO. Tačiau netrukus stipriausia Lietuvos komanda persikėlė į Kauną, pakeitė pavadinimą ir Kristina buvo paskolinta Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ ekipai.

Dabar 204 cm ūgio mergina atstovauja„Kibirkšties-VIČI-IKI“ ekipai, su kuria kovoje dėl šio sezono LMKL aukso nurungė būtent Kauno rajono komandą

– Kristina, turbūt kiekvienas, pamatęs tave gatvėje, pagalvotų, kad esi krepšininkė. O kaip atsiradai krepšinyje? – sportas.info paklausė Alminaitės. – Į krepšinio treniruotes mane dar pirmoje klasėje nuvedė tėtis, nes pats dar jaunystėje žaidė krepšinį. Taip pradėjau treniruotis Kauno krepšinio mokykloje pas Birutę Jankauskienę, kuri iš karto pasakė, kad būsiu dviejų metrų ūgio, bet aš tuo nepatikėjau. Netgi ir treniruotes greitai apleidau.

– Kodėl teko jas apleisti? Tikriausiai buvo kitos veiklos? – Buvau vaikiškai užsispyrusi. Aišku, dar atsirado problemų su sveikata, todėl teko pailsėti.

– Kiek laiko truko poilsis? – Septynis metus. Per juos daug kur bandžiau atrasti save, bet įvairiuose užsiėmimuose ilgai neužsibūdavau – turbūt nepavyko atrasti savęs. Į krepšinį grįžau beveik penkiolikos metų amžiaus.

– Esi aukšta mergina, galbūt tau pavyko įdėti kamuolį į krepšį? – Pirmą kartą pabandžiau dar Lietuvos jaunių rinktinės treniruotėje. Pavyko! Tik su rankinio kamuoliu (juokiasi), bet vis tiek jaučiausi puikiai!

– O rungtynių metu? – Esu žadėjus įdėti per rungtynes, bet turbūt to padaryti neišeis, nes nesu šokli, kamuolys slysta iš rankų ir reikia velniškai daug jėgų.

– Tiesa, ar nekyla problemų su rūbais ir avalyne? – Drabužius rasti yra lengviau – su klubo merginomis pasidaliname informacija, kur yra ilgesnių marškinių ar kelnių. Aišku, retais atvejais didesnių dydžių būna ir paprastose parduotuvėse. Tik su avalyne sunkiau, nes aviu 46 dydžio batus. Lietuvoje galiu nusipirkti tik sportinės avalynės, o visa kitą parsisiunčiu iš užsienio parduotuvių. Teko naudotis ir batsiuvio paslaugomis.

Informacija: Ramūnas Jakubauskas, Sportas.info