Kauno „VIČI-Aistės“ pademonstravo kovingumą ir panaikino 13 taškų deficitą, tačiau to neužteko pirmosiose Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) didžiojo finalo serijos rungtynėse įveikti Vilniaus „Kibirkštį-Tichę-IKI“. Čempionių titulą ginančios kaunietės savo aikštėje po pratęsimo nusileido varžovėms 72:76 (13:12, 18:17, 14:25, 23:14).
Mintys po rungtynių
Tadas Stankevičius, „Kibirkšties-Tichės-IKI“ vyriausiasis treneris: „Pagrindinis komandos uždavinys buvo nepaleisti varžovių nuo pat pradžios, nes su „VIČI-Aistėmis“ galime žaisti tada, kai žaidžiame apylygiai, vytis yra sunku. Gynybos dėka iki pertraukos tai įvykdėme. Po jos pavyko pabėgti, gal lydėjo ir sėkmė, kai pataikėme sunkių metimų. Kontroliuojant situaciją buvo lengviau žaisti. Nes besivejančiai komandai yra sunku, jai tenka skaičiuoti laiką. Neišlaikėme persvaros rungtynių pabaigoje, C. Pilipaitis metimas buvo sėkmės dalykas, pataikė – šlovė jai. Paskutinė S. Daniels ataka buvo planuota, tikėjomės, kad gal uždirbs pražangą, buvo galima atlikti perdavimą, tačiau ji pasirinko kitą sprendimą. Gaila, kad nepataikė. Pratęsime galvojau, kad palūšime, bet šito neatsitiko, sveikinu savo žaidėjas.“
Mantas Šernius, „VIČI-Aisčių“ vyriausiasis treneris: „Vilnietės atvažiavo daug labiau norėdamos laimėti, geriau nusiteikusios ir kovai atidavė visą širdį, todėl žaidė agresyviau tiek gynyboje, tiek puolime. Esu labai piktas: mano krepšininkės neįvertino, kad tai yra finalas, kad kiekviena pergalė yra labai svarbi, todėl būtina pradėti visas rungtynes susikaupus nuo pradžios iki pabaigos. Baigtį nulėmė trečiasis kėlinys, kai neberadome kelių iki saugaus metimo iš po krepšio, todėl turėjome mesti tritaškius. Tačiau juos metant meistriškumas nieko nebelemia, nes gali būti juoda diena snaiperėms. Tokia diena kaip tik mums ir buvo, nepataikėme tritaškių, o tai yra mūsų koziris, svarbus žaidimo elementas. Pratęsimą galėjo laimėti bet kuri komanda, o jo baigtį nulėmė šalti nervai sunkiausiomis rungtynių akimirkomis.“
Specialisto komentaras
Dalius Ubartas, Klaipėdos „Lemminkainen“ vyriausiasis treneris: „Kaip ir tikėjomės, finale sulaukėme intrigos. Vilniaus komandos pergalę didele dalimi lėmė Gintarė Petronytė. Jos fantastiškas žaidimas padėjo pasiekti lūžį trečiajame ketvirtyje, o paskiau, įgijus solidžią persvarą, vilnietėms ją tereikėjo išlaikyti. Tačiau dažnai nutinka, kad žengus vieną svarbų žingsnį žaidėjoms tarsi pritrūksta tikėjimo, kad jos tikrai gali laimėti, būna labai sunku save įveikti. Tai ir nutiko „Kibirkšties-Tichės-IKI“ krepšininkėms – baigiantis ketvirtajam kėliniui jos perdegė, todėl Kauno ekipa išplėšė pratęsimą. Sakyčiau, „VIČI-Aistės“ žaidė pagal savo galimybes, o „Kibirkštis“ – jas viršijo.
Dabar jau „VIČI-Aistės“ turės galvoti, ką daryti toliau. Daug lems antroji dvikova Vilniuje. Ar kaunietės sugebės susikoncentruoti? Neabejoju, kad rezervų subalansuoti savo žaidimą jos turi ir, nepaisant pergalės Kaune, nemanau, kad vilnietės turės pranašumą Vilniuje. Mantas Šernius turėtų rasti priešnuodžių G. Petronytei, kuriai antrą kartą iš eilės sužaisti taip puikiai gali būti sunku.
Reikia pasakyti, kad ne „VIČI-Aistės“ susilpnėjo, o sustiprėjo kitos komandos, ypač „Kibirkštis-Tichė-IKI“. Ir šiuo atveju labai svarbus veiksnys yra noras laimėti. Tą savo kailiu patyrė ir „Lemminkainen“, dabar – ir „VIČI-Aistės“. Jų varžovės, pirmą kartą kovojančios finale, tiesiog dega noru laimėti, o kaunietės tą jausmą yra pergyvenusios. Todėl „VIČI-Aistėms“ reikės rasti savyje ir daugiau ambicijų, kurias ši nesėkmė turėtų stipriai užgauti.“
Autorius: www.vicibasket.lt/Martynas Pocius, www.lmkl.lt,