Angelė Rupšienė – viena tituluočiausių visų laikų Lietuvos sportininkų. Oranžinio kamuolio paslapčių olimpinė čempionė mokėsi Vilniaus krepšinio mokykloje (VKM). Pristatome įdomius faktus apie legendinės žaidėjos gyvenimą, kurių galbūt nežinojote.
Geriausiai jautėsi berniukų būryje. A. Rupšienė nuo mažens augo padūkusi. Priešingai nei daugelis mergaičių, su lėlėmis nežaidė, jų net neturėjo. Geriausiai jautėsi berniukų būryje. Daug judėjo ir sportavo, todėl nenuostabu, kad tapo puikia krepšininke.
Ankstyva karjeros pradžia. Būdama vos 16-likos, 1968m., ji jau žengė pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje ir debiutavo Vilniaus „Kibirkšties“ komandoje.
Ūgis – dar ne viskas. Nors daugelis įsivaizduoja, kad krepšinio žaidėjai dažniausiai turi būti pakankamai aukšti, A. Rupšienės ūgis siekė vos 168cm. Istorija parodė, kad tai nebuvo kliūtis pasiekti visas įmanomas aukštumas.
Studentavimo laikai. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI), dabar – Lietuvos edukologiniame universitete (LEU). Prisimindama studijų metus A. Rupšienė sako: „Tai buvo geriausi laikai. Juk jaunystė!. Ir sportas, ir grožis, ir apie dėstytojus galiu tik gerai atsiliepti. Gyvendavome bendrabutyje, kaimynai vieni kitus kviesdavo žemaičių blynų paragauti. Dalijomės viskuo, ten gera sugrįžti. Visada malonu ateiti ten, kur esi laukiamas. Net nežinai žmogus, ką čia daugiau pasakyti, bet faktas – tie laikai buvo geriausi.“
Stulbinantys trofėjai. 1976 m. Monrealio bei 1980-ųjų Maskvos olimpinėse žaidynėse krepšininkė pasidabino aukso medaliais. 1971 ir 1975 m. džiaugėsi pasaulio čempionato auksu, o 1972, 1976, 1978 m. tapo Europos čempione.
„Kibirkštyje“ – 17 metų. 1968-1984 metais be pertraukų žaidė Vilniaus komandoje, su kuria triskart tapo Lietuvos čempione (1968, 1981, 1982 m.), 4 kartus (1969, 1971, 1972, 1984 m.) laimėjo SSRS pirmenynių bronzos medalius.
Trenerės darbas. Baigusi profesionalės karjerą A. Rupšienė 20 metų olimpiniame sporto centre treniravo ir ugdė jaunąsias krepšininkes.
Daugybė garbingų įvertinimų. Nė viena Lietuvos krepšininkė nėra gavusi tiek daug įvertinimų: Lietuvos metų sportininkė (1976 m. ), geriausioji visų laikų Lietuvos krepšininkė (1992 m.). Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) „Moteris ir sportas“ diplomas (1999 m.), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Garbės ženklas (1998 m.), Olimpinė žvaigždė (2002), Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) 2 laipsnio ordinas už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Padėkos medalis (2005 m.), Sporto garbės kryžius (2007 m.).
Krepšinio paramos ir vystymo fondo steigėja. 2014 metais kartu su olimpiniu čempionu Modestu Paulausku bei legendiniu treneriu Vladu Garastu įsteigė Krepšinio paramos ir vystymo fondą. Pagrindinis tikslas – prisidėti prie Lietuvos krepšinio vystymo, organizuojant įvairius renginius bei vykdant edukacinius ir krepšinio populiarinimo projektus.
Atgaiva – gamta ir sodininkystė. Gamtą mylinti A. Rupšienė šiuo metu mėgaujasi maloniais sodininkystės rūpesčiais. „Skaitau apie tai literatūrą, domiuosi, turiu planų. Negi sėdėsi namuose. Kol neturėjau sodo, ilgą laiką važinėjau pas draugę į Molėtus. Dukra ilgai įkalbinėjo susikurti kažką savo – susikūriau“, – apie dabartinį gyvenimo etapą kalba olimpinė čempionė.
Informacija: Vilniaus krepšinio mokykla
Nuotrauka: RIA Novosti/Scanpix