Labai dažnai visi klausinėja, kaip man sekasi žaisti vienoje komandoje su sese ir dar tokia, su kuria amžinai maišo. Nors čia ir ne “Žalgirio” brolių variantas, bet vistiek vargas. Atrodo, kol nežaidžiu, viskas turėtų būti labai paprasta: Greta aikštelėje, o Martas augina man raumenis už galinės linijos. Bet ne! Šiandien darau sau ramiai bobučių pratimus ir girdžiu, kaip Kuktienė šaukia per visą salę: “Egle, pasą čia duok!”

Aišku, negali nieko sakyti, 42 metai visgi žmogui… Negali vienu metu ir greitai bėgti ir dar galvoti. Be viso to, žaidžia ji geriau už visas ir dar ilgai nebus galima to viči krabo į sąnaudas nurašyti. Nu bet Vita, baik mus painiot!

Kai Greta aikštelėje išmaudo visas ir prasiveržia, tai jaučiuosi lyg pati būčiau 2 taškus su bauda įmetusi. Bet! Jei padaro klaidą, tai jau ji visa jos, aš tik pakylu nuo suolo parėkt, kad kamuolį varytis išmoktų.

Važiuojant iš treniruočių namo, reikia kariauti dėl muzikos. Gerai, kad “Power Jit Radio” nėra mūsų remėjas, todėl galiu sakyti, kaip nekenčiu, kad ji klauso to triukšmo iš tos radijo stoties. Nepaisant to, kad ant kiekvienos savo kojinės turiu užsirašyt E raidę, yra pilna gerų dalykų, dėl kurių yra baisiai smagu žaisti kartu…

Bandžiau sugalvoti, kas tie dalykai, bet neišėjo.  Tiesiog smagu ir viskas.

Informacija: Eglė Šniokaitė, Sportin.lt