Praėjusį sezoną Tado Stankevičiaus treniruojama sostinės komanda pelnė Lietuvos krepšinio federacijos taurės sidabro medalius ir taurę, o šalies čempionato finale po daugelio metų įnešė intrigos, “Viči-Aistėms” seriją pralaimėdama 2:3.Tačiau Lietuvos vardą Eurolygoje garsinusi “Viči-Aisčių” komanda tyliai baigė savo gyvenimą.
Vilniaus komandos vadovai nesnaudė ir iš žlugusio klubo į savo gretas iš pasikvietė trenerę Jurgitą Štreimikytę-Virbickienę, rinktinės žaidėjas Rimą Valentienę ir Liną Pikčiūtę bei patyrusią Vitą Kuktienę ir perspektyviąją Mantę Kvedaravičiūtę.
Atgaivinto “Kibirkšties” klubo vadovai viliasi netolimoje ateityje mesti iššūkį pajėgiausiems Europos klubams – žaisti Eurolygoje, juolab rėmėjai ir sostinės savivaldybė pasirengę bendradarbiauti ne vienus metus. Vilniaus miestas nuo sausio pirmosios kasmet trejus metus klubui skirs po 700 tūkst. litų, o vakar pasirašyta sutartis su “Vičiūnų” įmonių grupe, kuri komandą rems mažiausiai dvejus metus.
LŽ pakalbino vieną garsiausių šalies krepšininkių, pastaruosius du sezonus “Viči-Aisčių” klube vyriausiojo trenerio Manto Šerniaus asistente dirbusią Jurgitą Štreimikytę-Virbickienę.
– Iširus “Viči-Aistėms”, nemažai žaidėjų, tarp jų ir jūs, buvote pakviestos į Vilnių.
– Iš Kauno atėjo R.Valentienė, V.Kuktienė, M.Kvedaravičiūtė, L.Pikčiūtė ir aš. Dauguma krepšininkių yra žaidusios kartu. Be to, Vilniaus TEO ekipoje anksčiau yra rungtyniavusi ir Kristina Alminaitė, kuri į sostinę grįžta Kauno rajono “Sirenų”. Žodžiu, komandoje yra žaidėjų, turinčių Eurolygos varžybų patirties. Yra ir naujoji karta – seserys Šniokaitės, rinktinės žaidėja L.Pikčiūtė, iš kurios pagaliau tikimės sulaukti apčiuopiamų rezultatų.
Dar turime dvi amerikietes. Klubo pozicija – turėti daugiau vietos žaidėjų nei užsieniečių. Mūsų komanda – vienintelė, kur jaunos žaidėjos gali tobulėti ir augti, nes rungtyniausime Europos taurės turnyre. Pripažinkime – Lietuvos čempionatas – ne ta vieta, kur jaunos žaidėjos gali tobulėti.
– Su komanda treniruojasi V.Vaščiūnaitė, kuri išgarsėjo iš neigiamos pusės – prieš porą metų JAV neblaivi sėdo prie automobilio vairo, partrenkė kelio darbininką ir pasišalino iš įvykio vietos.
– Mes norėtume ją matyti sudėtyje. Viską nuspręs komandos vadovai. Ji stengiasi, turi daug noro. O jos praeitis neturi jokios reikšmės. Visi mes klystame.
– Subūrėte tokią komandoje, kad Lietuvoje neturėsite konkurencijos.
– Lietuvoje nėra taip paprasta išlaikyti kelias panašaus lygio komandas. Galime pajėgias krepšininkes išsklaidyti į kelias komandas, bet tada mes Europoje nieko nepasieksime. Lietuva maža. Norint turėti kelias pajėgias moterų komandas, turėtume sugrąžinti lietuves iš užsienio. O norint jas privilioti į tėvynę, reikia turėti pinigų. Tai normalu.
Manęs Lietuvos čempionatas nedomina. Mano tikslai – Eurolyga. Šiuo atveju tai bus Europos taurės turnyras. Ir man labai skaudu, kad Lietuva neteko vietos Eurolygoje. Nes tam, kad šalies komanda žaistų Europos aukščiausio lygio klubų turnyre, dirbome daug metų. Vilniaus TEO Europoje buvo užsirekomendavusi kaip patikima komanda. Bent mano laikais ji Eurolygoje būdavo pirmame aštuntuke. Lietuvai tai labai geras rezultatas.
– Kaune jūsų ir vyriausiojo trenerio M.Šerniaus duetas sulipo. O kaip sekasi dirbti su T.Stankevičiumi?
– Kiekviena pradžia būna kaip ir šeimoje – kampų gludinimas. Reikia abiem perprasti vienas kito filosofijas, nors jos panašios. Tik reikės išmokti kartu dirbti ir viskas bus gerai.
– Kada paskutinį kartą “Viči-Aisčių” komanda buvo susirinkusi?
– Per Lietuvos moterų krepšinio lygos uždarymą. Tada mes nežinojome, kad matomės paskutinį kartą. Ir dabar dar oficialiai mums niekas nepranešė, kad komandos nebus (juokiasi). Kartais užsuku į “Viči-Aisčių” puslapį “facebooke”, tikiuosi kokių naujienų pamatyti (juokiasi).
Informacija: Saulius Ramoška, laikraštis „Lietuvos žinios“