Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkės po pergalingai pasibaigusių antradienio Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) rungtynių galės šventes sutikti su šypsenomis. Vilnietės turnyro lentelėje užima trečiąją poziciją ir sostinės ekipos vyriausioji trenerė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė komandos žaidėjoms suteikė trumpas atostogas.

„Kibirkšties“ krepšininkės jau išvyko į namus, tačiau prieš tai sugebėjo pasidalinti savo mintimis apie gražiausias metų šventes.

„Tai pats jaukiausias ir šilčiausias laikas metuose, kai labai daug dėmesio skiriu sau brangiems žmonėms. Tai ir tos kelios laisvos dienos sezono metu, kurias galiu skirti šeimai, tai susibūrimo metas“, – teigia puolėja Vitalija Kaminskytė.

„Per Kūčias mūsų visa šeima susirenka kartu, būna daug skanios silkės ir mandarinų. O Kalėdos tai tikras kelionių maratonas. Reikia apvažiuoti visas gimines ir įteikti jiems dovanas“, – juokiasi vidurio puolėja Daugilė Šarauskaitė.

„Kūčios ir Kalėdos maloniausios šventės ne tik mums, tačiau visiems“, – sako gynėja Agnė Bobinaitė. – Tuomet visi pamirštame savo rūpesčius, susirenkame prie bendro stalo ir pasakojame juokingas istorijas“.

„Kūčios ir Kalėdos yra viena iš nedaugelio progų grįžti namo, pabūti drauge su artimaisiais, tai laikas, kai matai daug skubančių po prekybos centrus, lakstančių dėl draugų ir šeimos narių šypsenų“, – kalba puolėja Laura Juškaitė.

„Aš dar kartais nepamenu visų šventinių tradicijų“, – juokiasi iš Plungės kilusi V.Kaminskytė. – Jas puikiai atsimena tėvai. Žinau, kad per Kūčias ant stalo turi būti bent 12 patiekalų ir kad nieko po Kūčių vakarienės negalime liesti. Viskas iki Kalėdų ryto turi likti“.

„Per Kūčias reikia paragauti visų patiekalų, tada traukiame šiaudą ir sprendžiame, koks bus mūsų gyvenimas“, – šypsosi iš Kėdainių kilusi A.Bobinaitė. – Tačiau aš, kol niekas nematydavo, ištraukdavau ilgiausią šiaudą ir pasidėdavau sau. Vėliau slapčia ištraukdavau ir džiaugdavausi“.

„Mes darome Kalėdinį vainiką su keturiomis žvakėmis ir jį uždegame švenčių vakarais“, – pasakoja iš Jurbarko kilusi D.Šarauskaitė.

„Visi žino, kad man labiau patinka dovanas dovanoti, todėl prieš metus paprašiau Kalėdų senelio kostiumo ir daug saldainių“, – prisimena A.Bobinaitė. – Ėjau dalinti saldainių mažiesiems ir buvo žiauriai smagu. Vaikams tai suteikdavo labai daug laimės. Šiemet pasirūpinti dovanomis spėjau tik paskutinę minutę“.

„Man labiau patinka dovanoti“, – sako V.Kaminskytė. – Gaudama dovanas aš nežinau kaip į jas reaguoti. O dovanoti yra smagu, ypač, kai to niekas nesitiki. Šiemet dovanomis pasirūpinau gerokai anksčiau, negaliu pakęsti to šventinio bumo, kai žmonės vieni kitiems lipa per galvas“.

„Man dovanas labiau patinka dovanoti, bet gauti irgi malonu“, – šypsosi L.Juškaitė. – Įteikęs dovaną matai žmogų laimingą, su šypsena, kartais nustebusį ir pati dėl to jautiesi laiminga“.

„Kibirkšties“ gerbėjais linkiu linksmų ir jaukių švenčių, o po sotaus stalo linkiu nepamiršti pasportuoti“, – teigia D.Šarauskaitė.

„Tikriausiai kiekvienas gerbėjas eidamas į mūsų rungtynes tikisi gražių kovų ir skambių pergalių. To visiems ir linkiu“, – sako V.Kaminskytė.

„Kibirkšties“ gerbėjams palinkėsiu šiltų, jaukių švenčių ir laimingų Naujųjų metų“, – sako A.Bobinaitė. – Tikiuosi „Kibirkštį“ palaikėt garsiais plojimais, nes Kalėdų senelis dalindamas dovanas į tai atsižvelgia“.

„Pirmiausia, „Kibirkšties“ gerbėjams noriu pasakyti ačiū. Ačiū, kad ateinat ir palaikot, nes mums tai labai svarbu. O palinkėti norėčiau jaukių, šiltų Kalėdų artimųjų būryje, tegul šypsena lydi ne tik per šventes, bet ir visus metus“, – linki L.Juškaitė.